Paradas

2023.03.13

Užkrečiantis juokas tarp vienuolyno sienų

Geras istorijos kampas (o jei net kampai keli), taiklūs pasakojimai ir talentingi jų pateikėjai — taigi čia taip nerealu!

Ir tikrai visi žino, kad net su geriausiais norais ne visada pavyksta….

Bet! Jau kai pavyksta, tai juoko, kiek tik plaučiai traukia, sulaikyt nebeišeina, o stipriai skaudančių žandų netrukus ir nebesijaučia

Šįvakar buvo klausimas, kiek filme “Paradas” yra Dievo?

Kad Jo indėlio ten būta, nesuabejojo niekas iš susirinkusių Dominikonų vienuolyne kur vyko susitikimas su labai puikaus filmo Paradas / Parade film kūrybine komanda.

Šitiek kvatotis šalia bažnyčios skliautų man dar nėra tekę!

Klausimai-atsakymai apie bažnytinio teismo niuansus, “labiausiai tikrus filmo momentus” ir apie tai, kaip į rimtą režisieriaus laišką su kreipiniu “Garbė Jėzui Kristui”, kurį, kaip šiandien galop išaiškėjo, buvusi “Vilniaus arkivyskupijos teismo” notarė Donata Špokaitė rimtu nė nemanė esant, atsakiusi paprastu kreipiniu “Sveiki,” perdavė kolegoms….

Aktorių Rasos Samuolytės, Astos Zacharovaitės ir režsieriaus Tito Lauciaus pasakojimai apie smagius ir juokingus nutikimus filmuojant ir tam besiruošiant, apie tai, kaip kartais patiems viskas atrodė labiau rimta nei juokinga, papildo jau ir taip linksmų, po filmo peržiūros vis atmintin iškylančių epizodų sąrašą, o jaukūs, prasmingi ir šmaikštūs brolio dominikono Mindaugo Slapšinsko klausimai bei pastebėjimai dar kart pasiūlo vis kitą požiūrio tašką į šį daugiasluoksnį filmą.

Žiauriai smagu, kad lietuviškas kinas toks įvairus, įgauna pagreitį, atrakina naujus klodus ir tai daryti sekasi vis kokybiškiau ir kokybiškiau! Žiauriai smagu, kad griežtai kanonišku ir griežtu atrodantis bažnyčios pasaulis iš tiesų yra daug labiau prieinamas ir turintis puikų humoro jausmą! Žiauriai smagu, kad skirtingi muzikos, laiko, požiūrių, asmenybių, kino, perspektyvų pasauliai susijungia ir kartu sukuria naujų, įdomių ir netikėtai spalvingų akimirkų!

Pagarba abipusė ❤

[embed]