KOVA

„Sese, aš kovoju čia, o tu dabar kovoji savo kovą.“

Taip, aš kovoju. Kiekvienas iš mūsų kovoja savo kovas, kurios labai skirtingos. Karas vyksta ne tik Ukrainoje. Vieni išeina su pakelta galva, laimėję, kiti, deja, pralaimėję. Dažniausiai pralaimėjimas ateina pasidavimu. Iškeli baltą vėliavą galvodamas, kad priešas pasigailės. Tačiau išeitis: vergystė, kančia, mirtis. Amžina mirtis. Didelė klaida eiti kovoti nepasiruošus, „paliekant galvą“ kažkur toli ir aklai bėgant į mūšį. Būna ir taip, kad iš baimės pereini į priešo pusę ir parduodi jam savo sielą, kad tik nemirtum. Nepagalvojama, kad geriau nebus, išeitis vis vien ta pati.

„Jis vienu metu griebė kito ginklą ir bėgo į priešą, kaip Rembo… dabar jis MIA (missing in action) ir mes jo nerandame.“

Dabartinis diktatorius užsimanė ištrinti taikią valstybę iš žemėlapio. Patikėkite, mūsų priešo tikslas rimtesnis: ištrinti tave iš amžinybės knygos. Jo ginkluotė yra rimta. Ar galima priešą nugalėti plikomis rankomis? Melas, kas atsako į šį klausimą TAIP. Net Dovydas kovodamas su Galiotu turėjo savo ginklą. Neturint ekipuotės ir tinkamų ginklų, vėliau ar ankščiau, pralaimėjimas garantuotas. Bet kokia ekipuotė netinka. Turi žinoti kokios reikia, žinoti ir mokėti naudotis ginklais. Savanoriai, kurie vyko į Ukrainą tiksliai žinojo ko jiems gali prireikti ir kokius kelius praeiti. Jie nesitikėjo, kad jiems viskas bus duota vietoje.

„Jei tvarkant dokumentus visur bus atviros durys, reiškia turiu vykti ir panaudoti savo talentą.“

Mąsčiau, kokia yra mano ekipuotė ir ginklai, kuriuos naudoju savo kovoje? O gi iki šiol nenaudojau jokios. Variau savo jėgomis. Momentu, buvau nuleidusi rankas, nes pavargau. Pavargau kovoti. Pavargau bijoti daryti klaidas. Pradėjau galvoti apie pasidavimą. Ačiū Dievui, turiu neblogą mane supančią komandą. Sustojau, pradėjau mąstyti. Ir prisiminiau, geriausios ekipuotės ir ginkluotės savininką. Sąjungininkas, kuris niekada neapvils, neapgaus, nepaliks. Su Juo garantuota pergalė. Su Juo galėsiu atsikvėpti, nes Jo armija ateis į pagalbą ir kovos. Kreipiausi pagalbos. Jėzau, padėk!

„Kare klaida reiškia tavo arba tavo komandos nario mirtį“

Kovodamas ir darydamas klaidas savo kare gali labai sužeisti savo artimus žmones, juos įskaudinti, net „nužudyti“. Ačiū Dievui, pavyko išvengti mirtinų klaidų. Atnaujinus mąstymą, susitaikiusi su Dievu judu pirmyn. Nepasiduodu. Kovoju, bet ne viena ir su naujausia technika. Pirmas žingsnis pergalės link su atgaila ir nuolankia širdimi ateiti pas Viešpatį. Gali kiek nori skaityti laišką efiziečiams 6 skyrių, bet jei neatsigręši širdimi į Viešpatį, tiesiog nežinosi, kaip šia ekipuote ir ginklais naudotis. Dėkui Dievui yra „savanoriai instruktoriai“, kurie gali išmokyti. Apsidairyk, tu nesi vienas savo kovoje.

„Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios” kalaviją, tai yra Dievo žodį. Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius”, Ef. 6sk. 11–18 eil.

Išmokęs naudotis ginkluote ir ekipuote, supratęs, kad esi ne vienas ir esi pasiruošęs, turėsi kovoti. Tai tavo kova. Komandos nariai ir Viešpats bus su tavimi, bet tu turėsi kovoti savo kovą iki galo. Kol galiausiai gausi pergalės vainiką. Bus dienų, kai atrodys, nugalėjai, priešas atsitraukė, atsikovojai žemės plotą, tačiau reikia neužsnūsti ir budėti. Kitaip net nepajusi, kaip tavo širdies žemė bus okupuota priešo. Viešpats sako „budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”, Mt 26sk.41eil.

„Sese, čia ir savų užtenka. Jų turi saugotis. Grįžti po „darbų“ ir žiūri, kad tavo daiktai išvogti. Bet viskas suprantama, neimu į galvą, juk karas vyksta“.

Labai pavojinga pamesti kelią dėl takelio. Įsivelti į bereikšmes kovas, ginčus paliekant tikslą ir savo gyvenimo kovą nuošalyje. Taip, gali būti, kad namiškis tave labai įžeidė, apvogė. Tave užtemdo pyktis, neapykanta, neatleidimas ir prasideda beprasmė kova. O tikrasis priešas tuo tarpu trina rankomis. Jis žengia pergalės link. O tu to net nesupranti. Norint nenuklysti, turime grįžti prie Viešpaties ir klausti Jo patarimo, kaip tai darė Dievo vyrai Senojo Testamento laikais. Pakartoto įstatymo knygoje 1 skyriuje skaitome: „Sakyk jiems neiti ir nekovoti, kad nežūtų nuo savo priešų, nes Aš nebūsiu su jais.“ Kai Izraelis klausė Viešpaties, Jis buvo su jais. Jie laimėdavo didžias kovas. Šiandien nėra kitaip. Mes turime nurimti, atnaujinti savo mąstymą, atmerkti širdies akis ir klausyti Viešpaties, Juo pasitikėti. Mūsų Viešpats yra pergalė. Jis atneša į mūsų gyvenimus pergales, Jis yra su mumis, nesvarbu kokią armiją priešas atvestų tavęs sunaikinti, patikėk, Dievas ir Jo armija stipresnė už bet ką. Su Viešpačiu keliausime iš pergalės į pergalę.

„Eikite ir sužinokite, kur jis, ­ paliepė jis, ­ kad galėčiau pasiųsti vyrus jį suimti.“ Jam buvo pranešta: „Eliziejus yra Dotane.“ Ten jis išsiuntė raitelius bei kovos vežimus ir dideles pajėgas. Nužygiavę nakčia, jie apsupo miestą. Anksti rytą atsikėlęs Dievo vyro tarnas išėjo ir žiūri: kariuomenė su raiteliais ir kovos vežimais visur aplink miestą. „Ak, šeimininke, ­ klausė jo tarnas, ­ ką darysime?“ Jis atsakė: „Nebijok, nes mūsų pusėje yra daugiau negu jų pusėje.“ Tada Eliziejus meldėsi, tardamas: „O VIEŠPATIE, atmerk jam akis, kad pamatytų!“ VIEŠPATS atmerkė tarnui akis, ir jis matė, kad kalvos visur aplink Eliziejų pilnos raitelių ir ugninių vežimų“, II Kar. 6 sk. 13 eil.

Ričardas: „pagaliau grįžai ir pradėjai kovoti, kovotoja“.