Žilvinas Pekarskas: Dievo bausmė ir nukryžiuotas prezervatyvas

Žiniasklaidai priminus naujosios Seimo sveikatos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės daktaro disertacijos tezes apie lytiškai plintančias ligas ir Žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), kilo nemažas šaršalas. Ir visai be reikalo. Anokia čia naujiena. Bent jau man visa tai girdėta — Pietų Afrikos Respublikoje panašiais metodais nuo AIDS ir kitų nelaimių mane gydė šamanas. Ir nieko, gyvas.

Pirma mintis, šovusi į galvą — tai dar viena „Dviračio žinių“ tema. Panašiai kaip D.Kepenio propaguojamas sveikuolių judėjimas. Bet vien ironijos čia negana. Pažvelkime globaliau. Nes kartais ir gera idėja (juk doras elgesys ir yra gėris), pateikiama hipertrofuotai arba dogmatiškuose rėmuose, netenka vertės, susiaurėja. Kita vertus, jei gyventume idealioje valstybėje tarp dieviškų žmonių, ko gero, nereikėtų ne tik kontracepcijos ar pagalbinio apvaisinimo įstatymo, bet ir kitų piliečiams tarnaujančių apsisaugojimo nuo egzistencinio chaoso priemonių — Seimo, policijos, kariuomenės.

Jei gyventume idealioje valstybėje tarp dieviškų žmonių, ko gero, nereikėtų ne tik kontracepcijos ar pagalbinio apvaisinimo įstatymo, bet ir kitų piliečiams tarnaujančių apsisaugojimo nuo egzistencinio chaoso priemonių — Seimo, policijos, kariuomenės.

Apie naujosios Seimo sveikatos komiteto pirmininkės disertaciją rašyta ir anksčiau. Dabartinė politikė 2004 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją „AIDS paaštrintos sveikatos apsaugos problemos ir jų sprendimo etinė-moralinė atsakomybė“.

Bet dabar, teologei A.Širinskienei tapus sveikatos politikos guru, jos teiginiai įgauna naujų galių: ar taip pat turės galvoti ir gydymo įstaigų vadovai? Gydysime malda?

Kalbant kaip apie terapinę priemonę, psichologinę pagalbą, be jokios abejonės, dvasinis mokymas yra paveikus ir naudingas. Bet kaišioti pagalius į XXI a. greičiais dardančius ratus, būtų, švelniai tariant, neefektyvu, neprofesionalu ir juokinga.

Agnės Širinskienės teiginiai

Ainius Lašas portale 15min aiškina, kad kiekvienos gyvybės autorystės teises A.Širinskienė priskyria Dievui. Ji net tik kontracepciją traktuoja kaip blogį, bet iš esmės prilygina ją abortui.

Ji teigia, kad kontracepcija iškreipia lytinio akto ir bendrai meilės sampratą, nes atskiria vaisingumo dovaną nuo jausmų dovanos. Pagaliau sužinome, kad naudodami kontracepciją partneriai „nebemyli vienas kito, bet greičiau naudojasi vienas kitu“.

Priminsiu, „Delfi“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius kiek anksčiau išvardijo tokius A.Širinskienės disertacijos teiginius.

Anot A.Širinskienės, prezervatyvas visuotinai pripažįstamas kaip nepatikima kontraceptinė priemonė. ŽIV infekcija buvo visų prezervatyvų gamintojų svajonė. Vienintelė tikrai veiksminga AIDS prevencija — lytinis susilaikymas iki vedybų ir ištikimybė santuokoje. Kontraceptinė kultūra yra melo kultūra. Dievas baudžia lytiniu keliu plintančia liga už padarytą moralinį blogį. Ir t.t.

Dievas baudžia lytiniu keliu plintančia liga už padarytą moralinį blogį.

Dėl kai kurių teiginių galima sutikti. Na, kad nėra 100 proc. patikimų kontraceptinių priemonių. Kaip sakoma, ir lazda kartą per metus iššauna. Be to, prezervatyvų naudojimas neskatina atsakomybės už santykius.

Bet apie melo kultūrą tai perlenkta. Čia tas pats, kas teigti, kad vaistai ir skiepai sukurti tik farmacininkų naudai. Arba kad visas žmogaus problemas išspręs Dievas. Neišspręs, jei pats nesiimsi priemonių. Jei ne prezervatyvai, didžioji gėjų dalis būtų užsikrėtę šiuo virusu.

Žinote, kokios buvo AIDS plitimo tendencijos JAV praėjusio amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose? Šia „Dievo bausme“ buvo masiškai baudžiamos niekuo dėtos moterys. Virusą į namus parnešdavo jų vyrai, užsislaptinę gėjai, visiškai nenaudoję sargių.

Kita situacija iš gyvenimo. Katalikų šeima gyvena santuokoje, bet vienas poros narys užsikrečia ŽIV pas odontologą. Tuomet, šiukštu, nenaudodami kontracepcijos, ramiai priima Dievo bausmę ir pasidalija virusu vienas su kitu?

Kitos „Dievo bausmės“

Panašių, švelniai tariant, pasamprotavimų esu girdėjęs tik kvosdamas įvairaus plauko ekstrasensus. Jie mėgsta aiškinti, kad, pavyzdžiui, onkologines ligas Dievas mums siunčia už praeities nuodėmes. Arba net ne už mūsų pačių, o mūsų protėvių.

Kai taip kalba miglos pūtikai, bandantys pagrįsti neįrodomus teiginius, savo pasakas pastiprinantys smilkalais ir egzotiškais ritmais, viskas suprantama. Tačiau kai tokią pasaulėžiūrą transliuoja realią valdžią turintys žmonės, pakvimpa viduramžiais.

Popiežiaus Pranciškaus žinia

Prisipažinsiu, jei po Popiežiaus Pranciškaus Vatikano Gailestingumo metų proga paskelbtos laikinos priemonės — suteikti kunigams teisę išteisinti moteris, dariusias abortą — nudžiugau, kad ledai pajudėjo ir Bažnyčia dar labiau atsigręžė į mus, nuodėmingus žmones, tai dabar jaučiuosi kiek sutrikęs.

Juo labiau kad tokių kalbų, kaip jau minėjau įžangoje, prisiklausiau 2000 m. lankydamasis Pietų Afrikos Respublikoje, kur AIDS yra tikra Dievo rykštė. Ten ši liga išplito dėl skurdo ir žmonių tamsumo, kurį skatina ir didelį autoritetą žemiausiuose socialiniuose sluoksniuose turintys šamanai, neigiantys bet kokią medicinos pažangą.

Afrikoje ši liga išplito dėl skurdo ir žmonių tamsumo, kurį skatina ir didelį autoritetą žemiausiuose socialiniuose sluoksniuose turintys šamanai, neigiantys bet kokią medicinos pažangą.

Šamanų mokymas

Žinote, koks buvo didžiausias šokas, pasidomėjus AIDS problematika Afrikoje? Šamanai ne tik kad nerekomenduoja naudotis prezervatyvais. Jie atvirai kelia klausimą: o kur įrodymai, kad AIDS apskritai egzistuoja ir kad tai nėra medikų sąmokslas prieš patiklią visuomenę?

Prisipažinsiu, man tai buvo didelis kultūrinis šokas. Net ir po sistemingų „Sargio švenčių“ draudimų Lietuvoje. Buvau jau anksčiau prisiklausęs apie archajiškus afrikiečių papročius, kad ŽIV bandoma „atsikratyti“ meldžiantis ir kvėpuojant smilkalais. Ar net permiegant su nekalta mergaite (čia jau tikra zulų tragedija). Bet kad būtų siūloma kaip stručiams įkišti galvą į smėlį ir stengtis nematyti problemos, čia jau stipru. Taip stipru, kad į protesto demonstracijas, kurių šūkis „AIDS neegzistuoja“, susirenka tūkstančiai tikinčių, kad gydyti galima žodžiu ir dūmais. Arba pučiama migla.

Bendras vardiklis

Amžinas klausimas, kokį šeimos planavimo arba gimstamumo reguliavimo būdą rinktis. Tikintys ir aklai taikantys Bažnyčios tiesas laikysis savo nuomonės, o Y, Z ir kitos panašios kartos taikys savo metodus.

Tačiau yra vienas bendras vardiklis, vienijantis abiejų kraštutinumų šalininkus. Nesvarbu, ar naudoji prezervatyvą, ar, kaip siūlo Bažnyčia, turi lytinių santykių šeimoje ir nenaudoji „melo politika“ grįstos kontracepcijos. Ir vienu ir kitu atveju rezultatas tiesiogiai priklauso nuo atsakomybės. Atsakingai naudojant prezervatyvus, jų efektyvumas nuo 80 proc. padidėja iki maksimalaus. Atsakingai puoselėjant santykius su „antrąja puse“, nesvarbu, kokiomis priemonėmis naudojiesi, taip pat galima pasiekti to paties rezultato — gyventi sveikai ir turėti tiek vaikų, kiek sufleruoja sveika logika ir galimybės.

Todėl ir naujai valdžiai norėčiau palinkėti to paties — atsakomybės šiuos ketverius kadencijos metus siekiant rezultatų. Nes Biblijoje, skirtingai nei apie kyšius, nepateikiama konkrečių instrukcijų nei apie žmogaus higieną, nei apie intymų gyvenimą.

Bet užtat sakoma, kad „linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus“. Gal čia ir galėtų būti viso Seimo kadencijos receptas, kuriant, kaip daugelis žadėjo „naują Lietuvą“.